Viena iš pažangiausių pastarųjų dešimtmečių naujovių, teikiančių žmonijai naudą – saulės baterijos. Vis dažniau jos naudojamos ne tik dideliuose pramonės pastatuose, bet ir gyvenamuose namuose. Šis puikus būdas nemokamai naudotis elektros energija, leidžia sutaupyti pakankamai dideles sumas bei vertinamas dėl ekologiškų savybių. Saulės baterijų gaminama energija gali būti naudojama pastatų apšildymui, vandens šildymui ar technologiniuose procesuose. Saulės baterijos gali būti trijų rūšių – monokristalinės, polikristalinės ir amorfinės saulės baterijos.
Panagrinėkime, kaip gi veikia saulės baterijos.
● Naudojamos medžiagos
Saulės elementų gamybai dažniausiai naudojamas silicis, kurio randama smėlyje, molyje, granite, kreidoje, klintyse. Šių medžiagų gausu gamtoje, nepriklausomai nuo vietovės. Norimos savybės išgaunamos silicį sumaišius su kitais elementais. Tam saulės baterijų gamyboje naudojamas fosforas, boras, germanis, selenas ir kitos medžiagos.
● Energijos gaminimo procesas
Saulės spindulių patekimas į silicio sluoksnį saulės baterijoje sukelia fotoefektą. Tuomet susidaro krūvininkai, kurie pereina į elektroninio ir skylinio laidumo sritis. Taip susidaro papildomas potencialų skirtumas. Sujungus įrenginio elektrodus, susidariusi elektros srovė ima tekėti.
Kaip matote, elektros energijos gaminimas saulės baterijų pagalba yra iš dalies sudėtingas cheminis procesas. Tačiau įsigijus saulės bateriją, pačiam vartotojui nereikia rūpintis elektros energijos gamybos eiga. Vienintelis veiksnys, kurio reikia norint kad saulės baterija pagamintų kuo didesnius energijos išteklius yra saulė. Tad klimatas čia turi gan svarbią reikšmę. Pavyzdžiui, šalyse, kuriose gausu saulės, baterijų naudojimas duoda itin efektyvius rezultatus. Tuo tarpu į Skandinaviją saulės baterijos parduodamos ne taip ir dažnai. Tačiau viena iš Skandinavijos šalių – Norvegija, gali pasigirti pasiekimu šioje srityje. Norvegijos Bergeno mieste buvo pastatytas pirmasis daugiabutis namas su integruota saulės elektrine.
