Įsigijus seną namą, galite rasti senas medines grindis, perteptas storu aliejiniu dažų sluoksniu. Dažniausiai bandoma tuos dažus nugramdyti ir pažiūrėti, kaip atrodo po jais esančios lentos. Nepulkite keisti grindų parketlentėmis ir laminatu, restauruotos senos grindys gali atrodyti labai patraukliai. Ypatingo žavesio joms suteikia sodri seno medžio spalva, egzotiškumo prideda nuo atmosferos poveikio ir drėgmės atsiradę pamėlynavimai ar pažaliavimai bei tų pačių kirvarpų skylutės. Svarbiausia, kad lentos nebūtų sutrūnijusios.
Grindų dažai turi būti atsparūs trinčiai, kadangi grindys – intensyviausiai naudojamas elementas vidaus apdailoje: dažnai valomos, jomis nuolat vaikšto žmonės ir kt. Būtent dėl to dažai, skirti grindims turi būti tvirti ir ilgaamžiai, atsparūs drėgmei, purvui. Tokie gali būti epoksidiniai, poliuretaniniai, alkidiniai arba akriliniai grindų dažai.
Dažniausiai nusprendusieji restauruoti senas medines grindis kreipiasi į meistrus. Tačiau šio darbo gali imtis kiekvienas darbštus ir šioje srityje nors menkiausių žinių turintis vyras. Pagrindinis restauravimo instrumentas yra būgninis šlifuoklis, jį galima išsinuomoti įvairios įrangos nuoma užsiimančiose įmonėse arba pasiskolinti iš pažįstamų meistrų.
Dar viena būtina šiam darbui priemonė, tai švitrinis popierius. Pirminiam šlifavimui, kuriuo pašaliname dažus, reikia imti rupiausio popieriaus 16–40, 80–120. Tačiau labai svarbu, kad atsimintumėte, jog būgniniu šlifuokliu nepasieksite visų kampų ir juose liks nuo sienos apie dešimties centimetrų pločio nenušlifuotas plotas, kurį vis tiek teks šlifuoti – diskiniu šlifuokliu.
Taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad dažniausiai kaimo sodybose dedant grindis vinys buvo kalamos ne į lentos šoną, o į viršų. Tad užvažiavus šlifuokliu ant vinies galvutės, bus suplėšytas švitrinis popierius arba net sugadintas šlifavimo aparato būgnas. Todėl prieš pradedant šlifuoti grindis reikia giliau į lentas sukalti vinis.
