Saulės elektrinė verslui gali būti labai racionali investicija, tačiau jos apsimokėjimas priklauso nuo konkrečių skaičių. Įmonei svarbu žinoti elektros suvartojimą, darbo grafiką, galimą elektrinės galią, paramą, finansavimo kainą ir tai, kiek pagamintos energijos bus sunaudojama vietoje.
Kokius duomenis reikia surinkti?
Pirmiausia reikalingas bent 12 mėnesių elektros suvartojimas. Dar geriau, jei turimi valandiniai duomenys, nes jie parodo, kada įmonė naudoja daugiausia energijos. Dieną veikiantis objektas paprastai turi geresnes sąlygas saulės elektrinei, nes gamyba sutampa su vartojimu.
Taip pat reikia žinoti elektros kainą, galios dedamąsias, tinklo mokesčius ir sutarties sąlygas. Vien vidutinė kWh kaina gali klaidinti, nes verslo sąskaitose svarbi ir galia, ir vartojimo profilis. Kuo tikslesni pradiniai duomenys, tuo patikimesnis atsipirkimo skaičiavimas.
Investicijos dydis po paramos
Verslo projektams gali būti taikoma iki 45 procentų paramos intensyvumo, skaičiuojant nuo fiksuoto dydžio, nurodomo kaip 1 073 Eur už 1 kW įrengiamos elektrinės galios. Taip pat svarbu atsižvelgti į galios ribas, kurios gali siekti iki 500 kW vienam ar keliems objektams pagal konkrečias sąlygas.
Pavyzdžiui, jei planuojama 100 kW elektrinė, pirmiausia apskaičiuojama projekto vertė ir galima kompensacijos dalis. Tuomet vertinama suma, kurią įmonei reikės finansuoti pačiai. Būtent ši likusi dalis ir turi būti lyginama su metiniu sutaupymu.
Elektrinės atsiperkamumas
Atsipirkimo formulė paprasta: investicija po paramos dalijama iš metinio sutaupymo. Jei įmonei po paramos elektrinė kainuoja 70 000 Eur, o per metus ji sumažina elektros išlaidas 17 500 Eur, atsipirkimas siekia apie 4 metus.
Tačiau realybėje verta pridėti kelis sluoksnius. Elektros kainos gali keistis, įranga palaipsniui praranda dalį efektyvumo, atsiranda priežiūros išlaidų, o finansavimas gali kainuoti palūkanas. Todėl geras skaičiavimas turi turėti bent tris scenarijus: konservatyvų, tikėtiną ir optimistinį.
Kodėl tiesioginis vartojimas keičia rezultatą?
Saulės elektrinė įmonei naudingiausia tada, kai pagaminta elektra sunaudojama iš karto. Jei gamyba atiduodama į tinklą, ekonomika gali būti mažiau palanki. Todėl gamybos, šaldymo, prekybos ar biurų objektai, dirbantys dieną, dažnai turi gerą pradinę padėtį.
Jeigu įmonė daug elektros naudoja vakare, galima svarstyti darbo grafikų korekcijas, energijos kaupiklį ar mažesnę elektrinę. Kartais mažesnė sistema, kurios gamyba beveik visa sunaudojama vietoje, atsiperka greičiau nei didesnė elektrinė su dideliu pertekliumi.
Techninės saulės elektrinės sąlygos ir rizikos
Prieš skaičiuojant galutinį atsipirkimą būtina žinoti, ar objektas techniškai tinkamas. Reikia įvertinti stogą, konstrukcijų apkrovas, dangą, šešėlius, elektros skydus ir tinklo prijungimo sąlygas. Jei reikia papildomų darbų, jie turi būti įtraukti į investiciją.
Rizika kyla ir tada, kai projektas planuojamas tik pagal stogo plotą. Verslui svarbiausia ne įrengti kuo daugiau modulių, o optimizuoti energijos sąnaudas. Tai skirtumas tarp techninio projekto ir verslo sprendimo.
Kada verta įsirengti saulės elektrinę?
Saulės elektrinė apsimoka tada, kai investicija po paramos, tiesioginis vartojimas ir elektros kainos leidžia pasiekti priimtiną atsipirkimą. Daugeliui verslų atrodo siektinas 3-5 metų laikotarpis, bet tikslus rezultatas priklauso nuo duomenų. Geriausias sprendimas yra tas, kurio nauda aiški ne tik pristatyme, bet ir įmonės pinigų sraute.
